Amatininkai

Medinių lauko statinių, įvairių baldų gamyba
Andrius Strugovas, Rimgailių kaimas

Andrius Strugovas Andrius Strugovas1 Andrius Strugovas2

„Baldų ir įvairių lauko statinių iš medžio gamybos paslapčių išmokau profesinėje mokykloje, o patirties juos gamindamas. Man nuo mažens patiko medis, įdomu matyti, kaip tavo rankose iš medžio masyvo gimsta kūrinys“. Andrius Strugovas gamina iš medžio įvairias dydžio lauko pavėsines, lauko ir vidaus baldus, kitus smulkius gaminius.

 

Grūdų malimas, suvenyrinių maišelių siuvimas
Angelė Krasauskienė, Kirkilų kaimas

Rupiai maltus kviečių grūdų miltus kirkiliečiai naudoja blynams kepti, kuriuos noriai valgo bendruomenės nariai ir į Kirkilų kraštą atvykę svečiai, turistai. Angelė Krasauskienė mala girnomis kviečių grūdus, užaugintus kirkiliečio Laimučio Griciūno ūkyje, pagal devyniolikto amžiaus antroje pusėje naudotas malimo technologijas. „Turistai paragavę bendruomenės šeimininkių keptų blynų noriai įsigyja ir miltų blynams, todėl siuvu lininius maišelius į kuriuos pilu sumaltus miltus“.

 

Krepšių pynimas iš neapdirbtų karklų vytelių
Antanas Vanagas, Kirkilų kaimas.

 

Iš karklų pinti dirbiniai buvo žinomi jau400 m. prieš Kristų. Tarpukario Lietuvoje, dvidešimto amžiaus pirmoje pusėje, populiariausi buvo krepšiai, kurie buvo naudojami žemės ūkio produktams laikyti. „ Krepšių pynimo amato išmokau iš senųjų kirkiliečių. Pabandžiau, patiko ir taip jau keli dešimtmečiai žiemą pinu krepšius, kuriuos panaudoju savo ūkyje, dovanoju artimiems žmonėms. Šio amato mokau ir jaunus žmones bendruomenės amatų šventės metu“.

 

Sūrių gamyba
Asta Kurkauskienė, Kirkilų kaimas

Kirkilų kaimas sūrių meistrais garsėja nuo devyniolikto amžiaus pabaigos. Varškės sūrių receptai keliauja iš kartos į kartą. Šia gražią tradiciją tęsia ir  Kurkauskų giminė. Asta Kurkauskienė sūrių gamybos subtilybių išmoko iš vyro Rimanto mamos Aleksės Kurkauskienės ir jau antrą dešimtmetį juos gamina pagardindama česnakais, kmynais, razinomis, abrikosais ir kitais pagardais. Sūrius labai mėgsta ne tik kirkiliečiai, bet ir į Kirkilus atvykstantys svečiai, turistai.

 

Papuošalų gamyba, nėrimas, mezgimas, siuvimas
Dalia Drevinskienė, Rimgailių kaimas

 

Dalia Drevinskienė nuo mokyklinio amžiaus neria vąšeliu servetėles, staltieses, gamina papuošalus. Mezga virbalais sukneles, megztinius, riešines, žaislus vaikams, siuva įvairių dydžių gaminius vaikams ir suaugusiems. Dalia Drevinskienė gamina papuošalus iš skirtingų dydžių ir spalvų karoliukų, kitų žaliavų. „Mėgstu darbus kurie reikalauja kruopštumo ir preciziškumo, man malonu dalyvauti Kirkilų bendruomenės amatininkų renginiuose, parodyti turistams savo gaminius, pamokinti papuošalų gamybos, nėrimo, mezgimo amato subtilybių“.

 

Duonos kepimas
Diana Griciūnienė, Kirkilų kaimas


Lietuvoje duona vartojama nuo pirmųjų amžių po Kristaus. Lietuvos kaime ruginė duona iki dvidešimto amžiaus vidurio buvo pagrindinis valgis, nors nuo devynioliktame amžiaus viduryje greta jos plito ir bulvių valgiai. Pastaraisiais metais atgyja susidomėjimas sveika mityba, tradiciniu duonos kepimu. „Šeimos ūkyje jau pora dešimtmečių auginame kviečius, rugius, kvietrugius, todėl nusprendžiau pradėti kepti duoną pagal išsaugotus šeimos receptus. Duonos gaminiais aprūpinu savo šeimą, lieka ir svečiams, turistams, atvykstantiems į Kirkilų bendruomenę“. Dianos Griciūnienės duonos gaminių galima paragauti Kirkilų bendruomenės amatininkų renginiuose.

 

Pynimas iš apdirbtų vytelių
Jonas Balčiūnas, Kirkilų kaimas

Pynimas įvairių namų apyvokos daiktų iš apdirbtų vytelių išpopuliarėjo dvidešimto amžiaus antroje pusėje. Buvo populiarios lėkštės, įvairių dydžių krepšeliai, taip pat gedulingi krepšeliai, įvairių dydžių dėžutės, kėdės, stalai ir kiti gaminiai. „Pynimą iš vytelių pradėjau 1982 metais. Auginu pynimui tinkamą žaliavą, kurią nupjovęs ruošiu įvairių dydžių vyteles. Esu tautodailininkų sąjungos narys“. Jono Balčiūno gaminius noriai įsigyja į Kirkilus atvykstantys turistai.

 

Sausainių gamyba, nėrimas, pynimas, vilnos vėlimas
Ona Gružauskienė, Kirkilų kaimas

Verda aliejuje įvairių formų sausainius, Kirkilų krašte vadintus „karbatkomis“, pagal šeimos receptus, išsaugotus dvidešimtame amžiuje. „Prieš keletą metų pradėjau nerti kilimėlius iš panaudotų įvairiaspalvių audinių. Kilimėlius neriu panaudodama dviračio lanką“. Onutė Gružauskienė gamina veltus gaminius iš avies vilnos: riešines, šalikus, servetėles, įvairaus dydžio padėkliukus. Taip pat siuva  gaminius iš įvairių rūšių ir spalvų skiautinių: pagalvės, lovatiesės, riša iš vilnonių siūlų liemenes, palaidines ir kitus gaminius.

Mezgimas, nėrimas
Ramutė Teresė Strugova, Rimgailių kaimas

 Ramutė Teresė Strugova 03Ramutė Teresė Strugova 01 Ramutė Teresė Strugova 02

„Didžiausias darbymetis prasidėjo 1989 metais, tada tapau pensininke ir turiu daug laiko kūrybai. Šio amato mane išmokė sesės. Man patinka nerti didelius dirbinius“.  Ramutė Teresė Strugova daugiausiai neria vąšeliu servetėles, staltieses, užuolaidas, skraistes, panaudodama lininius siūlus. Su savo dirbiniais dalyvauja bendruomenės organizuojamose amatų šventėse.

Kalviški gaminiai
Vytas Jareckas, Kirkilų kaimas

Vytas Jareckas 01 Vytas Jareckas 02

Kalvystės dirbinius iš įvairių rūšių metalo Kirkilų kaime dirba bendruomenės narys Vytas Jareckas.
„Meninė kalvystė – tai improvizacija, beribės galimybės; iš metalo gali bet ką nukalti, jungti su akmeniu, medžiu, stiklu. Kiekvieną išmąstytą idėją  aš turiu „išnešioti“ kol pagaliau „gimsta“ kūrinys.  Man labiausiai patinka kalti sakralinius dirbinius, kryžius, saulutes…“.
Kalvystės amatu rimčiau užsiima nuo 1998 metų. 2004 metais pradėjo dalyvauti Biržų rajono tautodailininkų parodose. Nuo 2005 metų yra  Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2010 metais gavo Lietuvos tautinio paveldo sertifikatą. Dabartiniu metu kuria ir gamina iš įvairių rūšių metalo sakralinius, namų interjero ir eksterjero dirbinius, bando atkurti ir gaminti istorinės  kalvystės gaminius naudodamas autentiškas senosios kalvystės technologijas.