Kelionė į Pučiakalnę

Pagal projektą “Kirkilų bendruomenės tradicijos” liepos 22 dieną bendruomenės nariai sovietiniu “PAZ” autobusiuku išsiruošė kelionėn į šiauriausią Lietuvos kraštą – Pučiakalnę. Pakeliui sustojome Suosto kaime, aplankėme atstatytą bažnyčią. Paskui žvyruotu keliu pravažiuodami Kočėnus ir Jasiškius nuvykome į Nemunėlio Radviliškio miestelį. Ten aplankėme evangelikų reformatų ir katalikų bažnyčias, toliau keliavome Pučiakalnės kaimo link. Pakeliui sustojome prie Nemunėlio upės. Nusileidę stačiais upės šlaitais apžiūrėjome dolomito atodangas. Galiausiai, atvykome į Pučiakalnės bendruomenę, kurioje vyko šventė, suvaidinome tris kaimiškus vaizdelius.

Išvyka į Anykščius

Ankstų ir saulėtą liepos septintosios rytą išskubėjome Anykščių krašto lankyti. Nuvykome prie Puntuko akmens, pagerbėme rašytojo J. Biliūno atminimą užkopdami į Laimės žiburį. Taip pat užkopėme į Šeimyniškėlių piliakalnį, lankėme Anykščių muziejus: siaurojo geležinkelio stoties, rašytojo A. Baranausko klėtelę ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio namo muziejų. Didžiąją dienos dalį praleidome Arklio muziejuje. Čia ne tik lankėme ekspozicines parodas,  bet ir dalyvavome edukacinėje programoje „Duonelė kasdieninė“. Joje prisiminėme tą gerai pažįstamą kepamos naminės duonos kvapą, ir namo parsivežėme po kepaliuką pačių keptos duonos.
Besibaigiant kelionei namo grįžome su dainomis ir kupini tik pačių gražiausių įspūdžių. Nerūpėjo nė nuovargis.